Alaus kultūrai visame pasaulyje išgyvenant tikrą pakilimą, gruodžio 1–2 dienomis menų fabrike „Loftas“ sostinėje vyks didžiausias Lietuvoje „craft“ alaus festivalis, kuriame dalyvaus net 35 alaus daryklos iš viso pasaulio. „Vilniaus alaus festivalis“ (VAF) lankytojus kvies susipažinti su „craft“ daryklų aludariais iš JAV, Belgijos, Danijos, Ispanijos, Olandijos, Vokietijos ir, žinoma, Lietuvos.
Apibūdinam Cream Ale ir pabandykite patys sau atspėti ką primena: švarus, skaidrus, gerai išsifermentavęs, lengvai geriamas, gaivinantis, stiprokai karbonizuotas. Neišsiskiriantis per daug savo nei salykliškumu, nei apyniuotumu.
Vakar lankiausi bare, kuris pakankamai žinomas tarp alaus geekų. Nespėkite ką ten daro, nes parašysiu pats
Visada sakau apie bravorus - mažas nereiškia kokybės. Gali būti labai gerai, gali būti labai blogai.
Kai kada nutinka istorijos, kuriomis norisi pasidalinti.
Koks alus geriausiai dera su kepta duona? Šis klausimas nuskamba beveik kiekvienoje „Vilkmergės“ alaus someljė Vidmanto Čičelio rengiamoje alaus degustacijoje. Nors pats alaus ekspertas linkęs paieškoti ir išbandyti neįprastų derinių su alumi – nuo sušių iki keptų vabzdžių, – jo teigimu, tradicinė mūsų šalies virtuvė taip pat atveria daugybę neišnaudotų galimybių skonio eksperimentams.
Alų Lietuvoje ragauja daugelis, bet tik keli žmonės šio gėrimo ragavimu bei derinimu su maistu užsiima profesionaliai. Tokiems žmonėms atsiveria ištisas alaus skonių pasaulis. Krienai, rauginti agurkai, burokėliai – tai tik keletas alaus skonių, kuriuos yra tekę patirti Jungtinėje Karalystėje alaus someljė kursus „Beer Academy“ baigusiam Vidmantui Čičeliui.
Dabartinis „Vilkmergės“ alaus daryklos someljė V.Čičelis užtikrintai sako: daugelio lietuvių požiūris į alų yra neteisingas, ir jis pasiryžęs jį po truputį keisti. Alus, anot someljė, turi būti ne geriamas, o ragaujamas, o alaus mėgėju save turėtų laikyti ne tas, kuris keliskart per savaitę išgeria kelis butelius pigaus alaus, o tas, kuris ragauja įdomių skonių alų ir stengiasi pažinti turtingą alaus pasaulį.
15min su V.Čičeliu kalbėjosi apie alaus kultūrą Lietuvoje, tendencijas pasaulyje ir tai, kokias klaidas lietuviai daro gerdami alų.
Gailėkitės neapsilankę ir laukite kitų metų renginio. Ačiū visiems pradedant bravorais ir baigiant kiekvienu atėjusiu. Mes visi jėga ir mes padarysime alaus pasaulį kultūringu!
Daug kalbama apie gėrimų ir maisto derinimą. Nors daugeliui vynas ir sūris atrodo natūrali pora, alus ir maistas - vis dar mistika. Ką jau kalbėti apie alaus ir deserto derinimą. Keletas mano patarimų, kurie tikrai padės pajusti daugiau malonumo.
Elis kilęs iš Valonijos (prancūziškai kalbančios Belgijos dalies) buvo skirtas vartojimui aktyviausiu ūkininkavimo laikotarpiu. Įprastai buvęs lengvas, kad lauko darbininkai atsigaivintų, bet neaptingtų. Smuklėse nesunkiai galima buvo rasti stipresnių versijų.
Kai kurie žmonės galvoja, kad Brown Ale negali būti įdomus alus, nes jo pavadinimas nuobodus - Rudasis Elis. Gamtoje taip pat yra daug dalykų, kur ruda spalva nereiškia nieko gražaus. Neapsigaukime!
Ne pirma, ne antra ir... ko gero ne paskutinė Špunka.
Mėsos kukulių vieta žada mėsos kukulius ir alaus. Naujas vietas reikia pasistengti aplankyti ir išbandyti.
Šiaurės miestelyje vietoj boulingo atsidaręs „Cuba studija“ turi mus perkelti į Kubą! Turi ar perkelia? Apie viską detaliau.
Interjeras toks švarus ir tvarkingas, kad žmonės nepagalvoja apie barą. „Aš galvojau, kad tai kavinė“ - kalba jie. Blogai? Tikrai, ne. Kaip tik tai vieta, kur gali kiek kitaip pamatyti viską. Labai mažas - vos trys staliukai, labai šviesus ir greičiau primena tvarkingus namus.
Du kranai pilstomo alaus, plius kelios rūšys butelinio. Visas baro išskirtinumas tame, kad barmenai labai sunkiai susikalba lietuviškai. Dar vienas - jie putas iš bokalo kabina šaukštu. NEDARYKITE TAIP! Kur tas šaukštas buvo, kiek laiko jis mirkomas aluje?