Nevykęs produktas.
Alus
ačiū Raimondai
ačiū mamai
ačiū Raimondai
ačiū Raimondai
ačiū Žilkai.
ačiū mamai.
Yra daug mitų. Vienas jų - apie alaus galiojimo laiką. Nesugebėjau internete rasti info apie tai, ar kažkas įstatymiškai riboja aludarių pasirinkimo laisvę. Girdėjau, kad dauguma deda 6 mėn. galiojimo laiką. Tauras išleidę „Gyvas“ - dėjo 28 dienų. Volfas Engelman - prie galiojomo datos pridėjo pagaminimo.
Ir štai mitas: gyvas alus ilgai nesilaiko.
Iš tiesų tai yra mitas. Gyvas alus gali stovėti ir kelis metus. Vieną alų galima pradėti gerti po kelių savaičių brandinimo, o kitą tik po kelių mėnesių. Alus ne vynas, todėl negali kokybiškas išstovėti daugybę metų. Ilgai laikant jo skoninės savybės keičiasi ne į gerąją pusę, bet jis tikrai nesurūgsta.
Ačiū Regiui už labai neblogą pradžią. Aš alų verdu nepilni metai ir vis dar save laikau nesusipratėliu. Gal todėl man lengviau aprašyti viską taip, dat tai būtų pati pradžia jums.
Seniai planavau parašyti pirmą įvadą tokį, kad paskaičius kiekvienas pasibandytų. Regis šiek tiek išsiplėtė ir pateikė perteklinės informacijos, todėl aš bandysiu kuo mažiau išsiplėsti.
Pirmas žingsnis. Pradėkim nuo įrangos, kurios jums būtinai reikės. Visur nurodysiu ir kainas. Pirkti galite skirtingose vietose, o galite vienoje - savasalus.lt. Drąsiai galite ten važiuoti ir klausinėti. Tikrai patars ir padės.
1. Metalinis puodas virimui. Reiktų didelio. 24 litrų puodų yra prekybos centruose, Ermitažuose ir pan. Jo kaina yra apie 95 Lt.
2. Plastikinė talpa fermentavimui su kraneliu ir alsuokliu (50 Lt). Galite su juo įsigyti ir mentelę maišymui (10 Lt).
Bendra įrangos suma - 155 Lt. Jei kažką jau turite - išlaidos bus mažesnės.
Antras žingsnis - alaus receptas. Nesukite sau galvos ir pasirinkite paprasčiausią iš ekstrakto. Regis žino, Regis siūlo štai tokį:
- Salyklo ekstraktas. Du indeliai po 1,7 kg.
- Apyniai „Tettnanger“ – 35 g + 20 g.
- Airiška kerpena - 5g.
- Mielės Safale US-05(56) – 1 pak.
Nesigąsdinkite pavadinimų - pasakysite savasalus.lt ir viską jums duos. Galite ir jų internetinėje parduotuvėje susirasti, paskambinti telefonu... Viso rinkinio kaina bus apie 59 Lt. Iš šio kiekio galėsite išsivirti 20 litrų savo alaus. Manote, kad brangoka už tikrą, gyvą, gardų, pačių išsivirtą alų? Ateity labai nesunkiai kainą susimažinsite 1,5-2 kartus.
Salyklo ekstraktas nėra nei chemija, nei milteliai nei kažkoks baubas. Tai normalus natūraliu būdu išgautas salyklo produktas, iš kurio pašalinta didžioji dalis vandens. Visa tai tik jūsų patogumui (todėl ir kainuoja brangiau).
Trečias žingsnis - virimas.
- Pripilkite į puodą 21 litrą vandens. Užvirkite.
- Po truputį pilkite salyklo ekstraktą ir maišykite. Jei per greit supilsite ar nemaišysite - nusės ant dugno ir prisvils.
- Supylus visą sudėkite 35 gramus apynių. Šie apyniai bus verdami 60 minučių ir suteiks alui kartumo.
- Pavirus 45 minutes - sudėkite 25 g apynių. Šie apyniai suteiks alui aromato, nes bus verdami trumpiau.
- Sudėkite kerpeną (kartu su antraisiais apyniais). Kerpena nebūtina, tačiau alui suteiks skaidrumo. ir pavirkite 15 min.
Turite išsivirę alų. Juk tikrai nieko sudėtingo?
Ketvirtas žingsnis - vėsinimas. Nuo šiol labai svarbu švara. Žiemą galite vėsinti pastatę lauke. Galite net neuždaryti, nes užsikrėsti tikimybė minimali - minuse bakterijos negyvena. Kai šilčiau - statykite į vonią su šaltu vandeniu. Atvėsti alus turi iki 25 laipsnių arba mažiau. Nerizikuokite su aukštesne.
Penktas žingsnis - fermentavimas. Atvėsintą skystį perpilame į talpą fermentavimui. Talpa turi būti dezinfekuota. Galima tą padaryti verdančiu vandeniu, arba chemija (dabar yra ir ekologiškos. Galite įsigyti kur ir visa kita). Gerai būtų pilti iš aukštai, kad susiplaktų arba suplakti po to. Mielėms labiau patinka, kai bus prisisotinę deguonies. Pastatome talpą į vietą, kur ji galės ramiai nejudinama stovėti savaitę. Ant viršaus tolygiai išbarstome mieles. Maišyti nereikia. Uždengiame, įstatome alsuoklį, pripiltą vandens (iki žymos). Jau kitą dieną alsuoklis burbuliuos.
Šeštas žingsnis - išpilstymas. Išlaukti savaitę bus sunku. Jei turite užkemšamų butelių (būna alus parduodamas tokiuose) - tada šie buteliai puikiai tiks. Jei ne - teks įsigyti uždarytuvą ir kamštelių (kainuos apie 48,80 Lt). Tada galėsite pilstyti į puslitrinius alaus butelius. Visus butelius dezinfekuojame chemija, arba verdančiu vandeniu. Su chemija yra paprasčiau. Tada galima alų išpilstyti. Prieš pilant reiktų įdėti apie 5 gramus cukraus į kiekvieną butelį. Dėl sterilumo galima cukrų užpilti vandeniu ir užvirti (tik būtinai palaukite kol atvės). Cukrus padarys viską, kad alus užsigazuotų. Kadangi talpoje yra kranelis - jo pagalba šiek tiek pakreipę butelį supilame vieną po kito. Tada visus uždarome ir sustatome brandintis. Galite tam pačiam kambary, jei ten temperatūra nėra labai aukšta. 21-22 laipsniai nėra baisu. Kiti brandina vėsesnėje temperatūroje - rūsyje ar net šaldytuve (tokiu atveju vis tiek pora dienų palaikykite šilčiau, kad užsigazuotų). Laukia sunkiausias laikotarpis - 3-6 savaitės. Po trijų savaičių galite ragauti, bet geriausia būtų išlaukti 6. Tada alus jau bus neblogai subrendęs ir jo skonis stipriai skirtis nuo 3-jų.
Viskas labai paprasta. Pasibandykite taip ir gausite natūralų, tikrą, gyvą ir, svarbiausia, savo alų. Jei viską perskaitėte - suprasite ir tai, kad virimui nereikia daug vietos. Alų galima virti bet kuriame daugiabutyje.
Tokio šūdino alaus reikia paieškoti. Nusiteikiau gaiviam tamsiam eliui ir gauvau mineralinio vandens. Yra citrinos skonio, uogų... dabar yra ir su deginta karamele. Pirmi gurkšniai tokie, kad nieko, išskyrus angliarūgštę, nejauti. Baigus gerti lyg ir degintos karamelės skonis. Galite drąsiai eiti pro šalį. Šūdino alaus pilna ir šiaip.
Dažniausiai alų perku pilstomą. Dabar su pilstomo alaus taškų tankiu yra labai nebloga situacija. Situacija labai nekokia su ten dirbančiais žmonėmis. Ne su visais, bet tokių keistų yra nemažai. Kelis keistesnius atvejus papasakosiu.
Šiaurės miestelyje Vilniaus alaus taške dirbdavo vaikinas, kuris pakankamai naglai kaulydavo arbatos. Jis linksmas, bet tie bajeriai kas minutę apie arbatą greitai užknisa. Tiesa, tai buvo dar sename taške.
Baltupiuose esančiame Vilniaus alaus taške atėjos kaskart galvoji ar labai ar mažiau nei labai bus susiraukęs pardavėjas.
Baltupiuose prie Maximos esančiame taške su pardavėju ilgai buvo viskas gerai. Tačiau ten atsiradę „baro“ lankytojai ne tik stipriai gadina vaizdą, bet ir kvapelį nekokį duoda. Visos pilstymo vietos yra registruotos kaip barai.
Madoj (dabar Pasidaryk pats) esantis taškas yra labaai keistas. Ten pora kartų teko nusipirkti surūgusio alaus. Niekas net negalvojo man grąžinti pinigų kai atėjau kitą dieną. Bet jie pastoviai nedirba, tai neaišku kodėl, tai dėl techninių kliūčių ir pan.
Pašilaičių Norfoje yra Rinkušių alaus pilstymo taškas. Va su juo pakankamai viskas normaliai. Normaliai kalba, bendrauja ir aptarnauja.
Viršuliškėse prie gaidžio atsidaręs taškas iš pradžių mane stipriai nudžiugino. Tačiau dabar tai tapo ta viena kur „man daugiau nebepils“. Paskutinį kartą ten užsukus vėl buvo kitas pardavėjas. Šį kartą atrodantis kaip bomžas. Netvarkingas, purvinais nutampytais drabužiais... Įpylė alaus, padaviau jam 200. Jis man: „aš ne milijonierius“. Supratau, kad pardavėjas iš visų pusių žiūrint yra maladec. Sakau: „tai ką man dabar daryti?“. Tai nueik ten už kampo antram aukšte yra kavinė ir pabandyk pasikeisti. Aha... kaip šauksi taip atsilieps. Išėjau. Jis pamatęs, kad ne į tą pusę išbėgęs paklausė ar neisiu keistis ir išgirdęs neigiamą atsakymą pasakė: „tada daugiau nebepilsiu“. Aha... :)
Dar vienas normalus taškas yra Naujininkuose Biržų alaus. Ten su pardavėju labai tvarkoj yra. Netvarkoj su išvaizda. Kai kuriuos gąsdina vietinė publika, kuri man yra visai ne minusinė. Bet todėl, kad jie pastoviai ten leidžia laiką bendraudami ir žaisdami kortomis. Man gražu kai ne tik moksleiviai eina į barus.
Tikiu, kad mano nuotykiai tik gėlytės, bet kažkaip keistoka :)
Foto: cursedthing
Alų virti gali visi. Čia taip galima perfrazuoti Gusto. Kai žmonės sužino, kad verdu alų, pradeda galvoti, kad esu super duper alaus ekspertas. Iki alaus žinovo man labai toli, o ir neturiu tikslo juo tapti.
Man patinka alus. Kai tik baigiau „reklamos užkerėtas“ etapą, alų pradėjau gerti įvairų. Nesvarbu kada tai buvo, visiems, kuriems tikrai patinka alus, toks etapas turi pasibaigti. Noras paragauti vis kitokio alaus, noras palyginti skirtingas rūšis turi būti aukščiau. Tik ragaudami skirtingą alų galite susidaryti nuomonę apie jį. Nereikia tikėti čempionatų medaliais, reikia alų mėgti tokį, koks patinka jums. Gerdami vienos rūšies alų, save apgaudinėjate.
Neseniai vienas draugelis, bręstantis aludaris, pasakė: „žmonės slidinėja, skraido, tai gal man alų virti reikia?“. Jis dar neverda, bet vieną dieną ims ir pradės (ane?). Alaus virimas nėra mistika, nėra stebuklas. Išsivirti sau alaus nereikia daug vietos. Reikia viryklės, puodų ir tam tikros įrangos, kurią nesudėtingai galima įsigyti ar pasigaminti ir laiko. Po truputį ateina praktika ir jau žinote nuo ko pradėti, kuo baigti, ką kitą kartą darysite kitaip. Niekada toks pats, visada kitoks alus. Ne visada tobulas, bet visada savo.
Nuo ko pradėti? Tiesiog paskaitinėkite turėdami laiko. Po to viskas savaime. Daug informacijos yra čia: atvirasalus.lt, alaus.info, žemiau esančiuose video, įsigyti beveiks visko galite savasalus.lt: